laukinaitis

laukináitis, -ė smob. (1), laukinaĩtis (2) NdŽ, Kv, Vdk laukų gyventojas, laukininkas: Jis prie laukináičių gyvena, o mes arčiau prie miškų Gr. Laukináičiai laukuose, o girinaičiai giriose gyvena J. Laukinaĩčiai visados dejuo[ja] su medžiais Krtv. Ko vaikščioji kaip laukinaĩtis, apartis pasileidęs! Š(Erž). ║ žemaitis (taip pravardžiuoja kai kurios tarmės savo kaimynus žemaičius, atitraukiančius kirtį): Tę už girios į žiemį ir į rytus gyvena laukinaĩčiai, jų ir kalba skirias nuo mūsų Šmk. Batakiškiai Pagramančio tarmės atstovus savo kaimynus pravardžiuoja laukinaičiais P.Jon.